U trarituri
Da me casa ti fici ntrasiri, a me tavura ti fici sittari, U postu chi me fighi ti fici pighiari, ti trattammu comu unu ri nottri.. TU facisti finta ri vuririni beni, facisti finta ri essiri bonu chi ti piacivunu i nosri manieri ri fari e chi u rispiettu sapivi purtari, facisti finta chi comu notri eri, chi dicivi sempri a verità... Ma munzignaru inveci eri, nontra faccia dopu musrasti, ri nosri idei non ti ni fregava, ri l’onestà tini ririevi, u rispettu non sai uni sta ri casa, e ra rietu ni sparravi...Non fu faciri capiri u to iocu, ni livasti a paci e ni mittisti sutta i pieri, e non ti ni penti pichì non hai u cuori, da to menti storta non c’è ragiuni, ri dumannari pirdunu nu ni capisci... Ma c’è u Signuri chi viri tuttu, e prima o dopu ti fa pagari u cuntu, ri chillu chi ci livasti o puvuriellu cavia miegghiu ra so sa vita... Ci rubasti cuori e u sintimentu, ma no ci poi livari l’onuri, tu si suru un trarituri chi no hai no cori, ne amuri...
data | autore | commento (si può commentare solo se si è loggati) | |
31-05-2014 | Redazione Oceano | Insediato nel cuore di ognuno dei componenti familiari, un uomo tradisce dimostrando la vera natura, come serpe sibila nell'oscurità! |